Manau, šiais laikais labai svarbu išmokti tiesiog patylėti. Gyvenant tokiu tempu, kai informacijos taip gausu ir labai dažnai neigiamos, sunku atsirinkti kas tikrai svarbu tau. Pas mane ateina žmonės, kuriems, atrodo, trūksta tik tiek, kad juos išklausytų. Be vertinimo, be nuostatų, be 10 laimingo gyvenimo ar santykių patarimų. Be nuvalkiotų citatų, kurios dar niekam, manau, nepakeitė gyvenimo. Taip nutinka, kad išklausymo žmonės ieško pas nepažystamąjį, kuris tuo metu jam tampa artimesnis už fiziškai šalia būnančius žmones, šeimos narius. Pagalvokim apie tai. Galbūt dažniau išklausykim mamą, sesę, vaiką, sutuoktinį, draugą. Išklausyti nesunku. Pamėginkim. Kartais pasilaikykim savo požiūrį , vertinimą, išminti ir EGO sau ir leiskim artimajam surasti paguodą mūsų akyse. Nesijauskim tobulesni ir pranašesni už kitą, nes ko gero ir nesam tokie.
Kodėl pasirinkau koučingą? Tai metodika kai išugdome gebėjimą klausyti, nusinulinti, išjungti bet kokį vertinimą, nesusitapatinti su savo patirtimi. Išmokstame nugalėti savo EGO, išmokstame nedalinti patarimų, nes ne jų reikia gyjimui. Manau žmogų gydo priėmimas, o ne vertinimas. Galima klausyti, bet nieko negirdėti ir tai ne tas pats. Išmokime išklausyti. Sutelkime dėmesį į artimuosius, patylėkime šalia. Išgirskime. Tyloje mes augame, o visa kita tai tik mūsų proto foninis triukšmas.